Didysis Cassini finalas

Skubu pranešti, jog jau rugsėjo 15d. baigsis 20 metų trukusi Cassini misija! Zondas nukris tiesiai į Saturno atmosferą ir pats taps planetos dalimi.

Apie viską nuo pradžių:

Projektuojant Cassini bendradarbiavo trys kosmoso agentūros: NASA, Europos Kosmoso Agentūra ir Italijos Kosmoso Agentūra. Iš viso prie projekto prisidėjo net 5000 žmonių iš 26 skirtingų šalių. Zondas į kosmosą paleistas 1997 m. spalio mėnesį, o Saturno orbitą jis pasiekė po 7 metų. Cassini zondas visą kelionę iki Saturno turėjo pakeleivį – zondą Huygens, kuris 2004 m. atsiskyrė nuo Cassini ir nusileido Saturno palydovo Titano paviršiuje. Taigi, šis projektas turėjo du tyrimo objektus, todėl tai labai protingai sukombinuota misija. Po 20 darbingų metų, jau už keletos dienų su Cassini turėsime atsisveikinti.

Cassini pakeitė ankstesnį požiūrį apie Saturną, padėjo suprasti, jog kai kurios idėjos buvo per paprastos. Tuo tarpu Huygens nustebino informacija apie Titaną. Pirmoji Huygens atsiųsta Titano nuotrauka sukėlė sąmyšį, visi galvojo, jog tai Marso fotografija. Niekas nesitikėjo, kad Saturno palydovas yra toks panašus į mūsų kaimyninę raudonąją planetą. Taip pat buvo aptikta, jog Titano paviršiuje stūkso geizeriai, iš ko sprendžiama, jog šis palydovas turi vandenynus vidinėje plutoje. Taigi, vieni įdomiausių šios misijos atradimų siejami su būtent šiuo mažyčiu palydovu.

Tačiau, kadangi straipsnis yra skirtas pagerbti Cassini, kuriam labai greitai turėsime ištarti sudie, apie Huygens ir Titaną parašysiu kitame straipsnyje.

Cassini mums parodė, jog Saturno žiedų storis yra tik 9 metrai, juos sudarančios dalelės yra labai smarkiai susispaudusios tarpusavyje, todėl planetą juosiantis grožis iš tiesų yra ypatingai plonas, tačiau pati juosta yra labai plati. Tam, kad išmatuotų šių žiedų masę, zondas turėjo net 22 kartus „pranerti“ pro tarpą tarp Saturno žiedų ir jo atmosferos. Jūs galite tuo patikėti? Aš kartais net pro duris nepataikau, o čia žmonės valdo aparatą, esantį už 1,275,000,000 km nuo mūsų. Čia jau galima skaičiuoti kaip tritaškį su dar dviem pražangų metimais :D Šitaip landžiodamas pro Saturno lanką Cassini galėjo nustatyti žiedų ir pačios planetos mases. Kaip jis tai padarė? Še Jums šiek tiek fizikos :)

Taigi, skrisdamas tarp Saturno ir jo žiedų, zondas rinko dviejų tipų informaciją: savo skriejimo trajektoriją ir radijo signalų dažnį. Abu šie dalykai labai priklauso nuo gravitacinės traukos skirtingose trajektorijos vietose. Didesnę masę turintys objektai, turi ir didesnį gravitacinį lauką. Tikrai visi gerai žinote formulę F=ma, kuri reiškia, jog jėga priklauso nuo objekto masės ir tai, kokiu pagreičiu jis juda. Todėl naudojant gautą informaciją galima paskaičiuoti kuri Saturno masės dalis priklauso pačiai planetai ir kuri masės dalis priklauso žiedams.

Taip pat išsiaiškinus žiedų masę, galima nustatyti ir jų amžių, jei daugmaž žinome kokia medžiaga sudaro šiuos žiedus. Žiedai sudaryti iš gryno ledo, tačiau jie nuolat atakuojami kosminių šiukšlių, todėl Saturno juostos sudėtyje taip pat yra maždaug 5-10% kosminių dulkių. Masyvesnius žiedus užteršti kosminėm šiukšlėm užtruktų ilgiau. Iki šiol mokslininkai manė, jog Saturno žiedai yra tokio pat amžiaus kaip ir pati planeta (maždaug 4.6 milijanrdai metų), tačiau Cassini surinkta informacija įrodo, jog iš tiesų žiedai nėra tokie masyvūs kaip buvo manyta, todėl tai reiškia, jog jie susidarė vėliau nei pradėjo formuotis pati planeta, o jų amžius galėtų būti tik 100 milijonų metų. Tuomet iškeliama hipotezė, jog žiedai susiformavo iš didžiulio ledinio objekto, kuris per daug priartėjo prie Saturno ir išsiardė. Tačiau tai tiesiog paskutiniai, bet ne galutiniai skaičiavimai, vis dar yra likęs beprotiškas kiekis informacijos, kuri dar tik bus tikrinama ir analizuojama, todėl greičiausiai tikroji tiesa paaiškės vėliau.

Sudie, Cassini, ačiū Tau už viską, ko mus išmokei! :)

O pabaigai žvilgtelėkite į paskutines Cassini darytas Saturno nuotraukas: