Kita stotelė - ir vėl Mėnulis
Jei skaitot šį blog’ą tai greičiausiai esat tas žmogus, kuriam jau pradeda tvinkčioti akies vokas penkiasdešimt šeštą kartą per dieną išgirdus, kad šių metų liepos 20 d. bus minimos 50-osios žmonių išsilaipinimo Mėnulyje metinės. Beveik metus man nekilo ranka rašyti, tačiau nusprendžiau, kad tokia proga pats laikas įsispirt sau ir toliau atgaivinti Mokslas autostopu :)
Istoriją, dėl kurios visi vaikystėje norėjome būti astronautai, jau girdėjote daugybę kartų, todėl pamaniau, jog būtų įdomu pakalbėti apie misijas į Mėnulį, kurios mūsų laukia netolimoje ateityje. Nors iš tiesų Marsas yra ilgalaikis kelionės tikslas, visgi iki to dar reikia užaugti ir sukaupti daugiau informacijos apie patį žmogaus gyvenimą kosmose bei pagaminti tam reikalingą įrangą, todėl pirmesnis ir artimesnis kelionės tikslas – Mėnulis, kuris bus tarsi smėlio dėžė prieš žmonėms nusileidžiant ant raudonosios planetos paviršiaus. Todėl praėjusiais metais buvo labai ambicingai pranešta, jog iki 2024 m. NASA planuoja grįžti į Mėnulį. Bet ar iš tiesų tai įmanoma vos per 4 metus?
Fun fact: Būsimos misijos pavadinimas “Artemidė” yra labai prasmingas. Visų pirma tai graikų medžioklės deivė. Taip pat ji yra ir kito graikų dievo Apolono (buvusių misijų į Mėnulį pavadinimas “Apollo”) dvynė sesuo. Šios deivės vardo pasirinkimas yra simboliškas ir todėl, jog yra tikimasi, kad šį kartą Mėnylyje išsilaipins ir pirmoji moteris.
Jei žmonės nori tapti tarpplanetine rūšimi ir kada nors kolonizuoti kitas planetas, mums reikia išmokti gyventi kosmose. Mėnulis yra praktiškai mūsų kiemas, kelionė iki jo trunka vos 3 dienas. Todėl jis yra puikiai tinkama žaidimų aikštelė, kurioje galėtume užaugti. Tačiau Artemidės tikslas ne tik tiesiog sugrąžinti žmones į Mėnulį, ji turi ir mokslinę vertę. Kadangi mūsų palydovo amžius yra apie 3.5 milijardų metų, jo tyrimai gali mums suteikti daugiau žinių apie visą Saulės sistemą. Skirtingai nei Žemėje, kur tektoninės plokštės nuolatos juda ir vis keičia kraštovaizdį, Mėnulyje atsiradus krateriui, jis išlieka nepakitęs. Per ankstesnes Apollo misijas gauti Mėnulio uolienų pavyzdžiai atskleidė, kad mūsų palydovo paviršius susiformavo iš magmos. Taip pat, gauti duomenys iš dalies patvirtina hipotezę, jog Mėnulis susiformavo Žemei susidūrus su kitu, maždaug Marso dydžio, objektu. Dabar potenciali tyrimų vieta yra Mėnulio ašigalis, nes iš ten būtų galima atgabenti seniausių ir įdomiausių uolienų pavyzdžių.
NASA tikisi pirmiau žmonių į Mėnulį išsiųsti reikiamą mokslinę įrangą. O prieš įkurdinant žmonių bazes, dar vienas iš NASA planų yra surinkti kosminę stotį “Gateway” (Vartai), kuri būtų panaši į aplink Žemę besisukančią Tarptautinę kosminę stotį (TKS), tik šiuo atveju ji būtų Mėnulio orbitoje. “Gateway” veiktų ne tik kaip mums įprasta TKS, viskas, kas turi nusileisti ant palydovo paviršiaus, būtų paleidžiama iš šios stoties. Beje, jos orbita galės būti keičiama taip, kad stotis galėtų atsidurti virš bet kurios Mėnulio vietos. Joje taip pat iki 60 dienų galėtų gyventi 4 astronautai, kurie stotyje atliktų ir mokslinius tyrimus – stebėtų gyvų organizmų būseną kosmoso aplinkoje. Gautos žinios bus gyvybiškai svarbios būsimoms misijoms į Marsą. Tačiau, ne viskas taip paprasta, kol kas NASA dar neturi nei tam tinkamos raketos, nei Mėnulio modulio...
Numatoma misijos raketa - Space Launch System (SLS). Ji kuriama jau nuo 2011 m. Planuojama, jog SLS bus didžiausia ir galingiausia iš visų kada pagamintų raketų. SLS naudos tuos pačius pagrindinius Shuttle variklius, kurie iki šiol veikė puikiai, todėl yra saugus pasirinkimas. Iš tiesų SLS bus kelių tipų, kiekvienas iš jų bus konstruojamas taip, kad galėtų specifiškai į Mėnulį nugabenti arba žmones, arba krovinį. Panašu, jog pirmasis testinis SLS paleidimas numatomas tik 2021 birželį.
Mėnulio modulis „Orion” yra per sunkus bet kuriai komercinei raketai, todėl kol kas tam tinkama tik dar gaminama SLS. Tačiau šis modulis taip pat dar nėra baigtas... Planuojama, jog jame 4 astronautai galės išgyventi iki 21 dienų. Jo operacijų valdymo modulis turės net 33 variklius. „Orion" varikliai yra pakankamai galingi, jog galėtų išstumti modulį net 1000 kartų toliau nei aukštis, kuriame laikosi TKS. Tačiau kol kas „Orion“ taip pat labai smarkiai atsilieka nuo savo tvarkaraščio. Pirmasis raketos ir tuščios „Orion” kapsulės paleidimo testas planuojamas apie 2020 m. vidurį, o pirmasis pilotuojamas paleidimo testas apie 2022 m.
Taigi, misijos planas toks: 4 astronautai sulipa į “Orion”, kuris yra patūpdytas ant SLS viršaus. Raketa nuskraidina „Orion” iki aplink Mėnulį besisukančios „Gateway” kosminės stoties. Tuomet iš šios stoties astronautai su kitu moduliu nusileidžia ant Mėnulio paviršiaus, ten pasikrapšto, atlieka visokius mokslinius dalykus, parenka bandinių ir tuo pačiu moduliu grįžta atgal į kosminę stotį, iš kurios keliauja atgal į Žemę. Deja, bet „Gateway” dar taip pat nėra pradėtas statyti. NASA neturi ir modulio, kuris nusileistų ant Mėnulio paviršiaus. Žinant kaip sekasi SpaceX kuriant “crew Dragon” ir kiek laiko tai trunka, sunku įsivaizduoti kaip per ateinančius 4 metus tai pavyks padaryti NASA. Greičiausiai bendradarbiavimas su privačiomis kompanijomis padės įveikti šią problemą.
Tuo tarpu Kinija planuoja išsiųsti žmones į Mėnulį iki 2030 m. Mažai kam žinoma, bet per pastaruosius 10 metų kinai paleido 5 nepilotuojamas misijas mūsų palydovo link. Nors šiais metais plačiai nuskabėjo įvykis, kai Kinijos zondas “Chang’e-4” nusileido tolimojoje Mėnulio pusėje, iki šiol tą nesėkmingai bandė padaryti JAV ir Japonija. Tokios jų misijos dar nesibaigė (planuojamos bent 4), todėl galima sakyti, jog Kinija kryptingai juda Mėnulio link.
Kyla dar ir kitas klausimas… Ar kalbant apie misijos rengimo spartą, galima taip lengvai lyginti Apollo su Artemide? Apollo vyko šaltojo karo metu, kuomet JAV siekė parodyti savo pranašumą pries Sovietų Sąjungą. Pirmasis žmogus kosmose, pirmasis skrydis į Mėnulį reiškė didelę persvarą, todėl ir užvirė kosmoso lenktynės, kurios stipriai paspartino mokslo ir kosmoso pramonės pažangą. 1960-aisiais NASA finansavimas siekė net 4 % viso JAV biudžeto, o šiuo metu tik apie 0,5 %. Pradinis numatytas Artemidės biudžetas buvo apie 20 milijardų JAV dolerių, tačiau dabar manoma, jog jis gali siekti ir 30 milijardų.
Skirtumas tas, kad 1969 m. Mėnulis buvo galutinis tikslas, o šiandien jis tik tarpinė stotelė.
O aš manau, kad žmogaus prigimtis yra tyrinėti, mokytis ir keliauti ten, kur dar niekas nebuvo.
Sveikinu visus su 50 metų sukaktimi! Labai tikiuosi, jog kitas žmonių išsilaipinimas Mėnulyje tikrai bus 2024 metais :)
Šaltiniai:
https://www.nature.com/articles/d41586-019-02020-w
https://en.wikipedia.org/wiki/Artemis_program
https://www.nasa.gov/artemis-moon-program-advances
https://www.vox.com/science-and-health/2019/5/22/18623177/nasa-artemis-moon-2024-trump-bridenstine-explained
https://www.space.com/33908-space-launch-system.html
https://www.theverge.com/2019/6/19/18691230/nasa-space-launch-system-orion-artemis-moon-human-exploration
https://www.wired.com/story/nasas-super-sized-space-launch-system-might-be-doomed/