Humoristinės fizikų istorijos
Kaip Stephen Hawking yra sakęs: “Gyvenimas būtų tragiškas, jei jis nebūtų juokingas”. Todėl atėjus vasarai, galima šiek tiek ir atsipalaiduoti :) Ta proga, norėčiau papasakoti keletą istorijų apie fizikus, kurie niekuomet gyvenime neprarado humoro jausmo.
1. Alfa, beta, gama
Dar 1948m. buvo išleistas mokslinis straipsnis apie Didžiojo Sprogimo Branduolinę sintezę pavadinimu “Alfa, Beta, Gama”, kurį galite rasti čia:
https://journals.aps.org/pr/pdf/10.1103/PhysRev.73.803
Pagrindinis straipsnio autorius buvo fizikos doktorantūros studentas Ralph Alpher, o darbo vadovas George Gamow. Alfer pavardė vokiškai skamba kaip “alfa”, o Gamow kaip “gama”. Turėdamas gerą humoro jausmą straipsnio bendraautorius nusprendė, jog jiems trūksta “betos” :D Dėl to George Gamow pakvietė prisijungti savo draugą vardu Hans Bethe (tariama, aišku, kaip “beta”). Nors Hans ir sutiko su tokiu pasiūlymu ir jis buvo įtrauktas į straipsnio bendraautorių sąrašą, Bethe net nežinojo apie ką šis straipsnis. Nors Alfer ilgai pyko, jog Bethe buvo įtrauktas į straipsnio autorių sąrašą, nes toks juokelis tarsi menkino straipsnio rimtumą, Gamow vėliau prisipažino, jog gailisi, kad jam niekaip nepavyko įtikinti kito postdoktorantūros studento Robert Hermann pasikeisti savo pavardę į “Delta” :D
2. Richard Feynman
Richard Feyman – vienas geriausių pasaulio fizikos teoretikų, 1965 m. gavęs Nobelio premiją. Tačiau šis mokslininkas pasižymėjo ne tik savo talentu bei protu, bet ir geru humoro jausmu. Būdamas 24 metų, Richard Feynman dirbo Manheteno projekte, kuriame jis atliko teorinius skaičiavimus, reikalingus atominės bombos kūrimui. Dėl sustiprinto saugumo, jis negalėjo palikti savo darbovietės patalpų. Tai jam gana greitai pabodo, todėl Richard Feynman pradėjo nulaužinėti kodinius seifų užraktus ir jam tai puikiai pavykdavo. Vieną dieną jis nulaužęs seifo kodą, paėmė kelis ten gulėjusius dokumentus ir vietoje jų paliko raštelį “spėkit kas?”. Feyman tiesiog norėjo pajuokauti, bet visi ten dirbę žmonės ėmė panikuoti, kad tarp jų yra šnipas, kuris vagia dokumentus. Plot twist: pasirodo, kad tarp jų iš tiesų buvo tikras šnipas, kuris ir buvo pagautas šito pokšto dėka.
3. Isaac Newton
Isaac Newton – anglų fizikas, matematikas, astronomas, gyvenęs 18 amžiuje. Nors šiaip matyt jo pristatinėti ir nereikia. Newton pradėjus tirti optinius reiškinius, jis iš smalsumo smeigė adatą sau į akį, norėdamas patikrinti ar pasikeis jo spalvų suvokimas...
4. Tycho Brahe
Pabaigai – pašėlęs bičas Tycho Brache – danų astronomas, gyvenęs dar 16 amžiuje.
Studijuodamas Rostock universitete jis susiginčijo su savo trečios eilės pusbroliu Manderup Parsberg dėl to, kuris iš jų yra geresnis matematikas. Ginčas išsirutuliojo iki kovos su kardais, kurios metu Tycho Brahe prarado nosį! Vėliau nosis buvo pakeista variniu protezu.
Taip pat, Tycho Brahe turėjo neįprastą naminį gyvūnėlį – briedį. Savo augintinį jis nuomodavo turtuoliams kaip pramogą. Vieną kartą vietoj savo briedžio jis gavo raštelį „Mielas Tycho Brahe, atsiprašome, bet jūsų briedis išgėrė mūsų alų, apgirto, nukrito nuo laiptų ir mirė“. Neblogi vakarėliai buvo 16 amžiuje... O dar sako, kad dabar jaunimas pasiutęs.
Be to, Tycho Brahe turėjo savo juokdarį - liliputą vardu Jepp, kuris anot jo buvo aiškiaregis. Liliputas vakarienės metu visuomet turėdavo tupėti po stalu.
Tycho Brahe turėjo įsitikinimą, jog pirmam pakilti nuo stalo yra labai nemandagu, net tada, jei labai norisi nueiti nusilengvinti. Šventės buvo dažnas dalykas jo gyvenime. Per vieną vakarėlį jis išgėrė per daug, tačiau jo principai dėl mandagaus elgesio vis tiek ėmė viršų. Deja, bet Brahes šlapimo pūslė neatlaikė ir jai sprogus, po kelių dienų Tycho Brahe mirė. Čia jau toks liūdnesnis :/
Keista, kad koks Netflix‘as dar neišleido serialo apie Tycho Brahe :D
O čia paliksiu nuotrauką, kuri ir be istorijos yra šiaip linksma :D
